Renginių pradžią gražiai pristatėme Kultūros paveldo departamento užsakymu sukurtu filmu „Genius loci. Vietos dvasia“. Dokumentinis filmas pasakoja apie Platelių dvarą, medinę Žemaitijos architektūrą, Beržoro vietovę.

Išklausėme VšĮ „Raudondvario dvaras“ direktorės pavaduotojo, Menų inkubatoriaus vedėjo Zigmo Kalesinsko paskaitą apie Raudondvario dvaro arklidėse-ratinėje besikuriančio Menų inkubatoriaus veiklos strategiją ir restauravimo darbus, parko atkūrimo istorinius faktus, paties dvaro architektūros kitimo istoriją, lankėmės restauruotoje Raudondvario dvaro ledainėje bei pilyje. Buvo surengtos dvi tokios ekskursijos. Dalyvių srautas parodė didžiulį domėjimąsi ir smalsumą pamatyti ir sužinoti apie naujai restauruotą Raudondvario pilį ir jos pritaikymą šių dienų poreikiams.

Po smagios ekskursijos, šurmuliuojantys dalyviai grįžo į muziejaus patalpas ir kavos pertraukėlės metu vis dar dalinosi prisiminimais ir patirtais įspūdžiais, klausė, speliojo ir klausėsi.

Doc. dr. Mindaugo Bertašiaus paskaita apie dvaro archeologinius tyrimus, kurios metu svečiavosi KPD Kauno teritorinio padalinio vyriausioji valstybinė inspektorė Asta Naureckaitė, atvėrė praeities istoriją, faktus ir prielaidas. Nelengva prabėgus šimtmečiams įsiklausyti ir suprasti buvusių pilies savininkų užmačias, tačiau be galo smalsu klaidžioti po praetį, rasti ir spėlioti.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus pavaduotojas investicinėm programom ir plėtrai Kęstutis Linkus skaitė paskaitą apie Raudondvario pilies patalpų išplanavimą skirtingų dvaro savininkų valdymo laikotarpiais, remdamasis Raudondvario dvaro inventorinėmis knygomis, kurios saugomos Čiurlionio dailės muziejuje. Džiaugiamės šioje paskaitoje sulaukę svečių iš Čiurlionio dailės muziejaus – direktorius Osvaldas Daugelis, Kauno r. sav. administracijos rūta Černiauskienė ir VšĮ “Raudondvario dvaras” direktorės pavaduotojas Zigmas Kalesinskas.

Labai gaila, kad tiek nedaug dalyvių apsilankė dr. Aldonos Snitkuvienės knygos “Lietuva ir Egiptas” pristatymo renginyje, kurio metu įvairiais rakursais buvo atskleistos Lietuvos sąsajos su Egiptu nuo seniausių laikų iki šių dienų, apie kurias liudija Egipto archeologinių radinių kolekcijos ir netikėtai gausiai jos atsiskleidžia tiek lietuvių dailės kūriniuose, tiek ir apskritai mene (literatūroje, teatre).

Europos paveldo dienų renginius užbaigėme gydytojo Valentino Seliugino paskaita apie antspaudus ir herbus – apie tai kam jie skirti, kokią informaciją jie koduoja, kaip ją perskaityti ir suprasti. Po paskaitos įvyko Valentino Seliugino autorinės medžio drožinių parodos “Istorija medyje” atidarymas. Parodoje pristatomi keturių pastarųjų metų jo darbai – medyje išraižyti LDK antspaudai bei herbai. Plati tema, didelis informacijos srautas netilpo į standartinius paskaitos rėmus, todėl parodos atidarymo vaišių metu, jau intensyvios paskaitos metu užkimęs autorius, vis dar atsakinėjo į dalyvių užduodamus klausimus tiek apie pačią drožinėjimo techniką tiek ir apie pačią heraldiką.

Dėkojame visiems aktyviai dalyvavusiems Europos paveldo dienų renginiuose.