Lietuvos Respublikos Seimas 2010 m. balandžio 29 d. priėmė nutarimą Nr.XI-797 ,,Dėl 2012 metų paskelbimo muziejų metais“. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą Nr. 1168 ,,Dėl komisijos Muziejų metų programai parengti sudarymo“. Muziejų metų programa skirta, minint pirmojo viešo 1812 metais įkurto Lietuvos muziejaus – Dionizo Poškos Baublių – 200 metų jubiliejų, stiprinti muziejų ir visuomenės bendradarbiavimą, atkreipti dėmesį į muziejų atliekamą svarbią sociokultūrinę misiją šiuolaikinėje visuomenėje.
Baubliai – pirmasis kraštotyros muziejus Lietuvoje. Muziejų tūkstantmečio ąžuolo, vadinto Baubliu, kamiene 1812 m. įrengė rašytojas, istorikas Dionizas Poška (1765–1830).
Žmonės ąžuolą Baubliu vadino todėl, kad vėjas įsisukęs į tuščią medžio kamieną, sukeldavo keistą baubimą. D.Poška Baublio vardą siejo su senovės lietuvių medaus dievaičiu Bubilu. 1824 m. šalia Baublio pastatytas antrasis ąžuolo kamienas.
Baublyje D. Poška dirbo ir ilsėjosi, jame parašė ne vieną garsų kūrinį, pavyzdžiui, ,,Mužikas Žemaičių ir lietuvos“. Čia jis laikė retą mamuto iltį, patrankų sviedinius, kitus radinius ir daugiau kaip 200 knygų bibliotekėlę. Visa tai galėjo apžiūrėti kas tik panorėdavo. Baublio eksponatai bei įrašai kėlė visuomenės patriotines nuotaikas, skatino tyrinėti Lietuvos istoriją ir kultūrą. Tautinio atgimimo metais Baublį lankė gausios ekskursijos, tautinio atgimimo veikėjai, prie jo buvo rengiamos dainų šventės, chorų pasirodymai, gegužinės.
Po Dionizo Poškos mirties, su didele meile rinktos senienos pagal jo testamentą pasklido po Lietuvą. Pirmojo pasaulinio karo metais didžioji dalis surinktų vertybių žuvo.
Baubliais rūpintasi dar XIX a. pab. – XX a. pr.: buvo pakeistas šiaudinis stogas, jis apkaltas lentelėmis, padėti cementiniai pamatai, 1930 m. visuomenės iniciatyva Baubliai buvo apdengti mediniais gaubtais, suveržti metaliniais lankais.
1947 m. Baublių muziejus buvo atkurtas, 1949–1962 m. Bijotuose veikė D. Poškos memorialinis muziejus.
Pirmą kartą Baublius konservavo 1956 m., po to dar keletą kartų. Nuo 1963 metų Baubliai tapo Šiaulių „Aušros“ muziejaus filialu, o 1969 m. juos paskelbė respublikinės reikšmės istorijos paminklu. 1971 m. Baubliams pastatyti stikliniai gaubtai, 1998 m. sutvirtinti jų pamatai, įrengta lietaus vandens nutekėjimo sistema.
Nuo 2008 m. Baubliai – Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus filialas. Pastaruosius du metus jie buvo restauruojami. 2011 m. spalio mėn. muziejus vėl atvėrė duris lankytojams. Atstatytoje Antano Smetonos laikų mokyklėlėje galima apžiūrėti Dionizo Poškos ekspoziciją, pasivaikščioti sutvarkytu parku.
Baubliai – senovės lietuvių kultūros paminklas, neturintis analogo, gyvai menantis rašytoją D. Pošką ir Lietuvos praeitį.
Visuose Lietuvos muziejuose 2012-aisiais vyks tradiciniai ir nauji renginiai, parodos, edukaciniai užsiėmimai skatinantys muziejų ir visuomenės bendravimą ir bendradarbiavimą šalies paveldo pažinimo, išsaugojimo ir sklaidos srityse.
2011 m. gruodžio 13 d. Vilniuje Kongresų rūmuose vykusiame Kalbos vakare po I-oje dalyje laureatėms įteiktos 2011 metų Kalbos premijos, II-oji renginio dalis buvo skirta Muziejų metams pasitikti.
Tą pačią dieną savivaldybių muziejų bendrijos posėdyje buvo tariamasi, kokiais bendrais ir individualiais veiksmais savivaldybių muziejai pažymės Muziejų metus. Vieni svarbesniųjų renginių – savivaldybių muziejų mugė įvyksianti Kaune, projektas ,,Muziejų kelias“, savivaldybių muziejų darbuotojams kvalifikacijos kėlimui aktuali ,,Keliaujanti muziejininkų mokykla“, keitimasis parodomis.
Juozo Naujalio memorialinis muziejus šiais, 2012 metais, pažymėdamas Muziejų metus ir savo veiklos 10-metį įsijungs į bendrąsias visos Lietuvos muziejų veiklas ir tęs jau tradiciniais tapusius projektus ir renginius – tai Juozo Naujalio(1869-1934) gimimo ir mirties metinių paminėjimas (balandžio 9 d. ir rugsėjo 9 d.), Tarptautinis Muziejų nakties projektas (šiais metais vyks gegužės 19 d.) ir Europos paveldo dienos (rugsėjo 14-23 dienomis). Muziejus parengė ir pateikė Kultūros ministerijai keletą projektų daliniam finansavimui gauti, kurie projektų svarstymo sėkmės atveju prisidės prie Raudondvario kultūrinio gyvenimo įvairovės.